Knygos parduotuvėje

Ar knygų leidyba mirusi

Apie ką pagalvojate pasakius žodžius „knygų mugė“? Dauguma tikriausiai pagalvoja apie naujus pirkinius, įdomius pokalbius, naujas knygas. O kiek iš Jūsų pagalvojate apie dideles eiles ir grūstis žmonių, norinčių įsigyti naujų knygų? Tikriausiai taip pat ne vienas. Tačiau nors knygų mugės salė kasmet būna sausakimša žmonių, pažvelgus į statistiką galima konstatuoti: kasmet Lietuvoje knygų išleidžiama vis mažiau. Dėl šios priežasties ne vienas žmogus skuba daryti išvadą, kad knygų leidyba yra mirusi. Bet ar tikrai?

Statistika

Atsižvelgus į statistinius duomenis galime pastebėti, kad nuo 2005-ųjų daugiausiai knygų buvo išleista 2008-aisiais – 4580 skirtingų pavadinimų. Tuo laikotarpiu, knygų skaičius augo. Po 2008-ųjų, kaip galima atspėti, užklupus krizei, knygų skaičius per 2 metus drastiškai sumažėjo ir 2010-aisiais siekė tik 3176 – netgi 1400 sumažėjimas. Po to ryškesnio nei 200 kilimo ar kritimo neįvyko. Antroje dešimtmečio pusėje buvo galima stebėti neženklų, tačiau stabilų leidžiamų knygų mažėjimą.

Skaitymas su kate
Knygų skaičiai nuo 2015 metų lėtai auga

Tačiau, nors išleidžiamų knygų skaičius mažėja, jų tiražai demonstruoja atvirkščią progresiją. Nuo 2015-ųjų, tiražų dydis pakilo nuo 4279,7 tūkst. iki 4723,4 tūkst. 2018-aisiais.

Taigi, vertinant paskutiniuosius turimus – 2018-ųjų – duomenis, anot kurių, tais metais buvo išleista 3075 skirtingų pavadinimų knygų, galime paskaičiuoti, jog tai reiškia po daugiau nei 8 skirtingas knygas per dieną. Skaičiuojant tiražu, kiekvienam šalies gyventojui teko po maždaug 1,7 knygos per metus. Išties, neatrodo, kad knygų leidyba išgyventų itin blogus laikus. Galbūt pavadinimų mažėja, tačiau tiražai kyla aukštyn. O kaip žinia – didėjant tiražui kyla ir pelnas.

Skaitmena patogesnė už popierių

Gudresnis skaitytojas tuoj pat paklaus: o kaip su skaitmeninėmis knygomis? Juk ją galima sukurti ir publikuoti be jokio leidėjų įsikišimo. Pasak ekspertų, kasmet matomas elektroninių ir audio knygų populiarumo augimas. Vis daugiau žmonių su tuo susipažįsta, išbando ir pamėgsta. Juk elektroninė knyga žymiai patogesnė už popierinę – skaityklė telpa į kone kiekvieną rankinę ar kuprinę, skaityklėje galite turėti šimtus knygų, bet kada jas pasiekti, užsisakyti naujų knygų. Kai kurios jų yra su interaktyviomis iliustracijomis, vaizdo ir garso įrašais ar tiesioginėmis nuorodomis į išnašas internete. Be to, elektroninės knygos dažniausiai būna pigesnės nei popierinės. O ir ekologiniu požiūriu – nespausdinant knygos ant popieriaus saugomi medžiai.

Popierius naudingesnis už skaitmeną

Tačiau e. knygos nors ir itin patogios ar populiarios nėra visada pasiteisinanti investicija. Reikia nepamiršti apie tai, kad itin didelė dalis skaitmeninio turinio dažnai būna gaunama nemokamai, t.y. pirataujama. Populiariausios su šia sritimi susijusios paieškos yra „e knygos nemokamai“ ar „audio knygos nemokamai“. Dėl šios priežasties, nors susidomėjimas yra nemenkas, tai nereiškia geros apyvartos ar didelio pelno. O ten kur nėra pelno, nėra ir investicijų, be kurių sunkiai įsivaizduojamas judėjimas priekin. Tuo tarpu popierinė knyga, nors ir gali būti skolinama, niekada nebus „nupiratauta“. Todėl leidėjai pagrindinį dėmesį vis dar skiria popierinėms, o ne elektroninėms knygoms.

Knygos ir el. skaityklė
Piratavimas viena iš priežasčių kodėl vis dar gyva knygų leidyba

Juolab, kad e. knygos, PDF ir kitais formatais, taip pat nepadarė to, ko iš jų buvo tikimasi – nepravėrė naujų rinkų ir neatvedė naujų klientų segmentų. Buvo tikimasi, kad skaitmeninės knygų versijos privers jaunimą susidomėti skaitymu, tačiau po išsamių tyrimų atrasta, kad e. knygomis susidomėjo ne nauja rinkos dalis o tie patys iki tol buvę aktyvūs skaitytojai, kurie tikrai jaučia stiprų skirtumą tarp elektroninių ir paprastų knygų. Juk jei prisireikia per mėnesį perskaityti bent po 2 knygas, žymiai paprasčiau turėti skaityklę. O jei skaitovas ne toks aktyvus, didelio ilgalaikio skirtumo tarp skaityklės ir fizinės knygos jis nepajus.

Kas laimėjo?

Taigi, nors ir gali pasirodyti, kad skaityklės ir e. knygos laimėjo, jos laimėjo tik mūšį, bet ne karą. Apibendrinant – nors skaityklės ir atrodo kaip daug kartų patogesnis sprendimas visiems, tikrąją jų naudą jaučia tik daug skaitantieji. Taip pat, kadangi skaitmeninis turinys kenčia nuo piratavimo, leidėjai praranda didelę dalį pajamų ir nėra linkę investuoti į šio tipo knygas. Tuo tarpu, knygos, nors ir mažėjančiu skirtingų pavadinimų kiekiu, tačiau didėjančiais tiražais tebelieka gana solidžia ir jau labai ilgą laiką pasiteisinančia investicija. Taigi galima drąsiai teigti, kad popierinės knygos artimiausiu metu niekur nedings, o leidyba ir toliau klestės.