Kaip įvertinti emocinį intelektą

Kaip įvertinti emocinį intelektą?

Ilgą laiką buvo manoma, kad vienas iš patikimiausių asmens intelektą ir gebėjimus nusakančių matų yra intelekto koeficientas (IQ). Tačiau praėjusio amžiaus viduryje buvo iškelta idėja, kad taip pat egzistuoja ir emocinis intelektas (EI), kuris, jei ne svarbesnis, yra bent jau toks pat svarbus kaip ir IQ. Kurį laiką EI terminas buvo gajus tik akademinėje aplinkoje – tarp psichologų. Dešimtojo dešimtmečio viduryje jį į visuomenės akiratį įstūmė Daniel Goleman knyga „Emocinis intelektas“, kuri tapo bestseleriu ir supažindino platesnę publiką su šia idėja. Tačiau emocinio intelekto sąvoka nėra tokia paprasta, kaip daugumai įprastas intelekto koeficientas. IQ gali būti matuojamas ir nesunkiai išreiškiamas skaitine verte – kuo didesnis – tuo geriau. Emocinis intelektas susiduria su apibrėžimo ir vertinimo problema. Egzistuoja keletas skirtingų EI aprašymų, dėl to atsiranda ir skirtingi vertinimo metodai, o kai kurie autoriai teigia, jog objektyvus vertinimas apskritai nėra įmanomas. Tačiau pirmiausiai apžvelkime, kas yra EI ir jo tobulinimo galimybes.

Kas yra emocinis intelektas?

Pats paprasčiausias apibrėžimas tai – sugebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas, jas atskirti, įvardinti ir panaudoti šią informaciją mąstymui bei elgesiui valdyti. Egzistuoja ir daugiau, platesnių, apibrėžimų, kurie apima dar ir tokias žmogaus asmenines savybes, kaip empatija, atvirumas, kruopštumas ar polinkis bendradarbiauti. Šiuos bruožus išmatuoti gerokai sunkiau, nes žmonės, pildydami testus, dažnai yra linkę pagražinti savo atsakymus. Jei klausimyną pildo tyrimo subjekto artimasis ar pažįstamas, taip pat kyla abejonių, dėl atsakymų objektyvumo – ar asmuo užtektinai gerai pažįsta subjektą? Čia pateiktas apibrėžimas gali būti laikomas labiausiai baziniu, kurio pagalba galima pradėti studijuoti EI ir jo vertinimą. Pagal jį įmanoma daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti žmogaus emocinio intelekto galimybes. Remiantis įvairiais apibrėžimais, yra sukurta daugybė EI testavimo metodų ir skalių, dėl šių priežasčių emocinio intelekto nustatymas tampa komplikuotu, nes skirtingi būdai dažnai matuoja skirtingus subjektų gebėjimus ar savybes.

Kas yra emocinis intelektas

Aukšto emocinio intelekto žmonės sugeba, atsižvelgiant į situaciją, atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas, jas įvardinti, valdyti, suprasti, kodėl jos kyla, reflektuoti jų šaltinį ir jas panaudoti tinkamai. Vienas paprasčiausių tinkamo emocijų panaudojimo pavyzdžių: psichologai nustatė, jog žmonės, kurie yra pakilios nuotaikos, žymiai geriau atlieka kūrybines užduotis, o prastesnės nuotaikos – geriau randa klaidas dokumentuose ir ataskaitose. Žemesnio emocinio intelekto asmenys nesugeba suvaldyti savo emocijų, joms pasiduoda. Dėl to dažnai kyla konfliktinės situacijos, po tokių įvykių jie nereflektuoja emocijų priežasčių ar būdų, kaip buvo galima suvaldyti kilusį nesusipratimą.

Kaip matoma, EI ir IQ yra ganėtinai skirtingi, tačiau turi vieną bendrą savybę – jie abu susiję su mąstymu ir jo procesais, tik iš skirtingų pusių. Emocijos ir racionalumas ilgą laiką buvo laikomi kardinaliai skirtingais dalykais. EI išpopuliarėjimas prisidėjo prie emocijų, kaip nuolatinio gyvenimo palydovo, įsitvirtinimo mūsų mąstysenoje. Į šiuos fenomenus galima žiūrėti ne kaip į priešingybes, o kaip į skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius, veiksnius. Emocinis intelektas ir yra labiausiai susijęs su emocijų, kaip neišvengiamybės, supratimu ir sugebėjimu jas panaudoti savo naudai.

Ar įmanoma padidinti savo EI?

Skirtingai nei IQ, kuris nepasižymi ypatingu svyravimu, EI gali keistis, priklausomai nuo žmogaus įdedamų pastangų. Panašiai kaip ir fizinė sveikata – emocinis intelektas gali būti lavinamas, atliekant įvairius pratimus. Vienas svarbiausių – refleksija. Jau praėjusiose pastraipose minėjome, kad aukšto emocinio intelekto žmonės sugeba reflektuoti – peržiūrėti ir apmąstyti – savo emocijų šaltinius, priežastis ir panaudoti tai savęs tobulinimui. Refleksija padeda įsigilinti į savo jausmų esmę, suprasti iš kur jie atsiranda ir tokiu būdu išmokti juos efektyviai kontroliuoti. Be to, įsigilinus į emocijų šaknis, galite gerokai efektyviau valdyti ir kitų žmonių nuotaikas, nuspėti kokius jausmus jiems gali sukelti vienas ar kitas poelgis ir kaip reakciją sušvelninti arba sustiprinti.

Svarbu suprasti ne tik savas, bet ir kito asmens emocijas – būti empatišku. Įsijautimas į kito žmogaus potyrius, pastangos pamatyti situaciją iš jo požiūrio taško gali drastiškai sumažinti nesusipratimų ir konfliktų riziką. Pagalvokite: kaip dažnai kitiems linkite blogo? Tikriausiai pakankamai retai. Taip ir kiti žmonės Jums nelinki blogo. Nemalonūs padariniai dažniausiai atsiranda dėl nesusikalbėjimo arba skirtingo situacijos vertinimo. Norint išvengti konfliktų, svarbus atviras ir nuoširdus bendravimas tarp skirtingų pusių atstovų. Be jo neįmanoma tikėtis, kad Jūsų potencialus oponentas supras, ką norite pasakyti ar manote apie klausimo esmę. Bendravimas ir nuoširdžios pastangos suprasti kitą pusę oponentus paverčia draugais.

Ar įmanoma padidinti savo EI

Būkite atviri su savimi. Kartais gali būti sunku vertinti save objektyviai, tačiau svarbu suprasti, jog nei vienas nesame tobulas ir visi turime trūkumų. Jų atpažinimas ir pastangos pakreipti savo požiūrį ir elgesį geresne linkme gali kardinaliai pakeisti Jūsų gyvenimą. Neretai žmonės bijo prisiimti atsakomybę už nepavykusius projektus ar nepasiektus rezultatus, tačiau supratimas, jog klysti žmogiška ir kartais pritrūksta būtent Jūsų, o ne kažkieno kito pastangų, pastūmės Jus brandesnio elgesio link. Žmonės, kurie prisiima atsakomybę už savo klaidas, taip pat yra gerokai labiau vertinami darbovietėse. Galų gale – iš klaidų mokomės, taigi supratimas, jog buvo suklysta ir žinojimas kaip to išvengti padės Jums pasiekti geresnių rezultatų ateityje.

Emocinio intelekto lavinimas turėtų prasidėti nuo jauno amžiaus. Jei turite atžalų, svarbu juos mokyti apie emocijų ir jų interpretavimo svarbą. Vaikai dažnai pamiršta pagalvoti apie kitus ir gali būti savanaudiški, todėl nuo mažų dienų ypač svarbu vaikams įskiepyti empatijos jausmą bei leisti patirti įvairių emocijų spektrą. Jei vaikas verkia, tildymas nepadės – ilgainiui vaikas įsidėmės, kad verkimas ir jį sukeliančios blogos emocijos yra blogis, kurio reikia vengti. Dėl to blogi jausmai bus užspaudžiami ir gali pastūmėti vaiką link depresijos ar nerimo sutrikimų. Verčiau, pasidomėkite kas vaikui kelia nerimą ar liūdesį, kokios yra to priežastys ir, ar įmanoma tai išspręsti. Šiuo būdu prisidėsite ne tik prie mažojo, bet ir savo pačių emocinės gerovės.

Kaip galima įvertinti savo emocinį intelektą?

Kaip jau minėjome, yra daugybė emocinio intelekto apibrėžimų ir jų interpretacijų, nuo kurių priklauso ir EI vertinimo būdai. Kai kurie psichologai yra skeptiški emocinio intelekto įvertinimo galimybėms, tačiau nepaisant to, matavimo metodai egzistuoja. Vienas populiariausių būdų – Bar-On EQi (Bar-On Emotional Intelligence Inventory (liet. Bar-On Emocinio intelekto aprašas)). Šis metodas matuoja ne tik žmogaus emocinius gebėjimus, bet ir plačiau pažvelgia į jo socialinius įgūdžius, toleranciją stresui, gebėjimą adaptuotis prie įvairių situacijų ir bendras nuostatas (optimizmas, laimės pojūtis). Į šio testo klausimus tyrimo subjektas turi atsakyti pats, o tai kelia abejones atsakymų objektyvumu ir subjekto nuoširdumu. Kitaip tariant, žmogus pateikia nuostatas apie save patį, tačiau kaip žmogus atrodo sau – nebūtinai sutampa su žmogaus asmenybe realybėje.

Keletą kitų būdų yra sukūrę ir Peter Salovey, kartu su kolegomis John Mayer bei David Caruso. Šie mokslininkai daugiau dėmesio skyrė emocinio intelekto, kaip gebėjimo matavimui. Jų sukurti MEIS (Multifactor Emotional Intelligence Scale (liet. Daugiafaktorinė emocinio intelekto skalė)) ir MSCEIT (Mayer-Salovey-Caruso Emotional Intelligence Test (liet. Mayer, Salovey, Caruso emocinio intelekto testas)) metodai tiria žmonių gabumus atpažįstant, įvardijant emocijas, sprendžiant su jomis susijusius klausimus. Pirmasis metodas kritikuojamas dėl sudėtingos vertinimo struktūros, kurios dėka dažnai gaunami neaiškūs arba prieštaringi atsakymai. Antrasis metodas vertinamas šiek tiek paprasčiau – naudojamas bendras daugumos atsakymų vidurkis bei ekspertų kriterijai, todėl rezultatai būna lengviau suprantami.

Kaip galima įvertinti savo emocinį intelektą

Čia pateikėme populiariausius EI matavimo metodus, tačiau jų yra gerokai daugiau. Jei norite atlikti vieną iš šių testų, konsultuokitės su savo psichologu, kuris galės Jus nukreipti tinkamiausia linkme ir padės išsirinkti labiausiai Jūsų poreikius atitinkantį metodą. Psichologas taip pat Jums pagelbės interpretuojant testo rezultatus ir paaiškins, kokių veiksmų reikia imtis, norint pagerinti Jūsų emocinę būklę. Kaip jau minėjome, atsakymai gali būti ne visai tikslūs, tačiau jie turėtų pateikti apytikslę situaciją, parodyti tendencijas ir į ką derėtų atkreipti dėmesį.