Pati didžiausia ir linksmiausia pavasario šventė – Velykos. Ši šventė siejama ne tik su krikščioniškosiomis tradicijomis, kai švenčiamas Kristaus prisikėlimas, bet ir žymi pavasario pradžią, gamtos nubudimą iš žiemos miego bei simbolizuoja atgimimą. Pagrindinis Velykų simbolis – margutis, atkeliavo pas mus dar iš pagonybės laikų, jau tada jis buvo siejamas su prisikėlimu bei nauju gyvenimu. Vis dėlto nors ir Velykos yra švenčiamos visame pasaulyje, tradicijos yra gana skirtingos. Beveik visas šalis vienija tik dvi tradicijos: margučių marginimas bei ėjimas į pamaldas. Todėl šios dienos Vivus Finance tinklaraščio įraše domimės kaip Velykos yra švenčiamos kitose šalyse.
Ispanijoje Velykos švenčiamos itin iškilmingai, didžioji dalis renginių yra religiniai ir tai nestebina, nes net 99 procentai šalies žmonių išpažįsta katalikybę. Šventė neįsivaizduojama be viduramžius primenančių procesijų. Šioje šalyje Velykos švenčiamos visą savaitę, kuri yra vadinama Semana Santa (šventoji savaitė). O šios savaitės pagrindiniu akcentu tampa organizuojamos įvairios eitynės. Savaitės pradžioje duoklė atiduodama ne tik religijai, bet ir šalies istorijai: rengiama procesija, kurioje dalyviai žygiuoja dėvėdami vienuolių ordinus, taip pat ant žirgų joja karvedžiai – šios eitynės organizuojamos dar nuo viduramžių. O teisė dalyvauti – paveldima iš kartos į kartą, tad dalyvauti yra laikoma garbės reikalu.
Vėliau Ispanijoje yra organizuojamos eitynės, simbolizuojančios Jėzaus kelionę į Jeruzalę, čia kartu su suaugusiais dalyvauja ir vaikai, nešini bažnyčioje šventintas alyvų arba palmių šakeles. Taip pat nešamos didžiulės, scenas iš Biblijos pavaizduojančios, skulptūros. Na, o šventinį Velykų rytą eisena tampa itin šventiška, ji skirta „gerajai žiniai nešti“ – dalyviai dėvi baltai, atsikratoma niūrių rūbų, eitynes stebintiems vaikams dalinami saldainiai ir visi drauge traukia į bažnyčią. Po pamaldų žmonės užplūsta vietines kavines ir restoranus švęsti, nes Ispanijoje tradiciškai pirmoji Velykų diena švenčiama ne namuose.
Itin įspūdingai ir neįprastai Velykos švenčiamos Korfu saloje, Graikijoje. Čia dar likus savaitei iki Velykų, namai yra puošimi purpurinės ar violetinės spalvos audeklais, ištiestais pro langus bei balkonus, kas simbolizuoja susikaupimą ir rimtį. Visą savaitę vakarais bažnyčiose yra rengiamos pamaldos, giedamos šventiškos giesmės, rengiami religiniai spektakliai. O šventės kulminacija tampa Didįjį šeštadienį pro namų langus tiesiog į gatvę mėtomi didžiuliai, beveik žmogaus dydžio įvairių spalvų moliniai ąsočiai – tikima, kad kuo daugiu šukių dužęs ąsotis padarys, tuo daugiau laimės jį išmetusiajam atneš, na o užantin įsidėta šukė, neš sėkmę visus ateinančius metus. Kiekvienas ąsočio dūžis yra lydimas džiugiais susirinkusių žmonių plojimas ir ovacijomis.
Maisto gurmanams vertėtų per Velykas apsilankyti Kolumbijoje, nes ten šios šventės metu stalai nukraunami tikrais delikatesais, tokiais kaip iguanų arba vėžlių kiaušiniai, kaimanų arba kapibarų mėsos troškiniais. Anglijoje ant kiekvieno Velykų stalo yra pateikiamas vaisių pyragas su vienuolika marcipaninių rutuliukų, kurie simbolizuoja vienuolika apaštalų. O štai Švedijoje Velykų šventimas primena Lietuviškas Užgavėnes, nes vaikai persirengia ilgais sijonais, apsidengia galvas skaromis ir eina per visus namus, prašydami saldumynų.
Įdomias Velykų šventimo tradicijas turi Norvegai. Velykoms švęsti jie skiria itin daug laiko, pačios ilgiausios atostogos būtent velykinės – jos trunka net dvi savaites. Tuo laikotarpiu nereikia eiti į mokyklas, neretai uždaroma didžioji dalis parduotuvių, nedirba daugelis įmonių. Be tradicinio keitimosi margučiais ir kitų pramogų, jie rengia detektyvinius žaidimus. Per televiziją rodomi detektyviniai filmai, laikraščiai bei žurnalai taip pat leidžiami su įvairiomis nužudymo istorijomis, kurias išnarplioti turi patys skaitytojai. Deja, tiksliai pasakyti iš kur kilo ši detektyvų tradicija jau niekas pasakyti negali, tačiau keliamos dvi teorijos: pirmoji – siejamas su Kristaus nukryžiavimu, t.y. su jo smurtine mirtimi. Antroji teorija kildinama iš pagonybės laikų, kai dievų aukoms reikėjo kraujo.
Čekijoje merginos neturėtų įsižeisti Velykų pirmadienį gavusios su rykšte per kojas – mat taip tradiciškai yra linkima joms sveikatos ir neblėstančios jaunystės. O vakare merginos vyrams atsilygina užpildamos ant galvos kibirą ledinio vandens.
Mįslių bei užuominų galima rasti ir Naujosios Zelandijos Velykų tradicijose. Tiesa, čia skirtingose vietos išslapstomi velykiniai margučiai ir vaikai turi juos rasti. Rengiamos varžybos ir laimi daugiausiai paslėptų kiaušinių radęs vaikas.
Kiekvienoje Šalyje Velykos turi skirtingas tradicijas, tačiau jų reikšmė net ir be religinio aspekto lieka ta pati – tai džiaugsmo šventė, simbolizuojanti atgimimą, naują gyvenimą. Žmonės džiaugiasi iš po žiemos miego nubundančia gamta ir prasidedančiais darbais.
