„Įsivaizduokime kavos puodelį. Jeigu papūsime į rytinę kavą – sukursime slėgį ir jos paviršiuje atsiras mažos „bangelės“. Būtent taip nutinka ir ežeruose, jūrose bei vandenynuose – dažniausiai bangavimą sukelia vėjas. Kartais bangos gali padėti mums pasiekti krantą, o kartais – sukelti pavojų, todėl svarbu žinoti, kaip įsivertinti riziką ir išlikti saugiems“, – sako Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis. Plačiau apie vandens judėjimą jūroje, bangų lūžius ir potvynius jis pasakoja vandens sportą puoselėjančios įstaigos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vykdomame projekte „Saugi banga“.
Anot G. Neniškio, kuo ilgesnį atstumą keliauja bangos, tuo didesnės jos auga. Vis dėlto augimas nėra begalinis – jį riboja vandens telkinio gylis: „Banga lūžta pasiekusi 1,3 karto gylį lyginant su jos aukščiu. Tai reiškia, jog vieno metro aukščio banga lūžta tik 1,30 metro gylyje. Todėl prieš lipdami į vandenį pirmiausia pažiūrėkite į bangų aukštį – jos padės pamatyti, kur maudytis yra saugu ir išvengti pavojų.“
Tiesa, lūžtančios bangos ne tik parodo, kur yra seklu, bet ir gali padėti plaukiančiam žmogui.
„Lūžtančių bangų putos bet kokį paviršiuje plūduriuojantį objektą stums link kranto. Tad jeigu laikysitės kelių svarbių taisyklių – giliai kvėpuosite, leisite sau plūduriuoti ir visuomet sieksite kranto, o ne dugno – bangos jums padės“, – paaiškina banglenčių čempionas.
G Neniškis taip pat atkreipia dėmesį, jog bangos – ne vienintelis jūrose ir vandenynuose besiformuojantis reiškinys. Šiuose vandens telkiniuose taip pat galima pamatyti potvynius bei atoslūgius, kurių metu kai kuriose pasaulio vietose vanduo pakyla dešimtis metrų.
„Potvyniai ir atoslūgiai gali reikšmingai pakeisti sroves, bangas, kartais užlieti paplūdimius, uolėtose pakrantėse atkirsti praėjimus. Aukšti potvyniai yra pavojingiausi, nes tuo metu juda didžiausia vandens masė. Todėl prieš važiuodami poilsiauti į šiltuosius kraštus, pasidomėkite, kiek ir kokių potvynių bei atoslūgių galima tikėtis“, – pataria specialistas.
Jo teigimu, taip pat svarbu atminti, kad net ir nurimus stichijai, maudytis iškart po atoslūgio – nerekomenduojama: „Po aukšto potvynio pradėjęs atsitraukti vanduo sukelia stiprias sroves, todėl prieš eidami maudytis visuomet sekite žinias ir gelbėtojų informaciją, ar vanduo pilnai atslūgo ir yra saugu lipti į jūrą arba vandenyną.“
Plačiau apie gamtos reiškinius, kurie turi įtakos bangavimui, lūžtančių bangų taisyklę ir kaip perprasti bangas bei potvynius, žiūrėkite trečiojoje projekto „Saugi banga“ pamokoje.
Lietuva keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal skendimų statistiką. Pagrindinė problema – informacijos stoka apie saugų elgesį vandenyje ir draudimų kultūra. Siekdami edukuoti visuomenę apie saugų elgesį vandenyje ir šalia jo, jėgas bendram tikslui apjungė vandens sportą puoselėjanti įstaiga „Spotas“ ir skolinimosi internetu platforma „Vivus Finance“. Socialinio projekto „Saugi banga“ metu gyventojai turės galimybę ne tik susipažinti su pagrindinėmis saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, bet ir sužinos, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje. Projekto metu taip pat vyks visuomenei atviri saugaus elgesio bangose mokymai Lietuvos pajūryje, gyvos transliacijos, konkursai ir kitos aktyvacijos, edukuojančios apie saugų elgesį vandenyje.