Grįžti į pagrindinį puslapį
12.9.2016

Pradinuko kišenpinigiai: kiek tėvai turėtų skirti?

Augant vaikams auga ir tėvų atsakomybės. Viena jų – išmokyti vaikus tinkamai valdyti savo pinigus. Dažniausiai tai daroma skiriant tam tikrą kišenpinigių ar dienpinigių normą, kurią mažoji atžala galėtų išleisti savo nuožiūra. Iš tiesų tai – puiki proga pradėti pokalbį su vaiku apie finansinę atsakomybę bei vaiko teises ir pareigas.

Kai svarstomi vaiko pinigai, jų skyrimas, labai svarbus ir tėvų finansinis elgesys. Vaikai geriausiai mokosi iš asmeninio pavyzdžio, todėl norėdami jiems paaiškinti apie taupymą, pinigų švaistymo žalą, pasistenkite ir patys elgtis atsakingai. Nesitikėkite, kad mažieji ką nors supras apie finansinę atsakomybę, jei patys būsite paskendę skolose ir kasdien pirksite nereikalingus daiktus.

Duodant tam tikrą pinigų sumą galima vaikus išmokyti tvarkyti savo finansus, o vėliau – ir neprisidaryti skolų. Geriausias vaiko amžius kalbėti ir mokyti finansinės atsakomybės – maždaug 5–6 metai. Kaip skirstyti pinigus – duoti dienpinigius ar kišenpinigius? Dauguma specialistų sutinka, kad geriau skirti tam tikrą sumą ilgesniam laikotarpiui (savaitei). Tai padės vaikui išmokti galvoti apie ateitį, suprasti, kad visų pinigų jis negali išleisti šiandien. Duodami kišenpinigius vaikui būtinai nurodykite tam tikras gaires, tačiau nesistenkite per daug valdyti leidžiamų pinigų. Vaiko pinigai turėtų būti valdomi paties vaiko, į šį procesą Jūs kištis turėtumėte labai minimaliai.

Apgalvojant kišenpinigių ar dienpinigių normą, ne vienas iš tėvų suglumsta: tai kokią sumą dera skirti pradinukui? Suma gali būti įvairi, būtina atsižvelgti į gyvenamąsias sąlygas, vidutines kainas. Paprastai laikomasi „sistemos“ duoti tiek pat arba pusę sumos pagal vaiko amžių – pavyzdžiui, jei vaikui 5-eri, duoti 5 arba 2,5 Eur. Tuomet lengviau nustatyti datą, kada kišenpinigiai turėtų padidėti.

Jei visgi nesate tikri, kaip vaiko pinigai turėtų būti tvarkomi, vadovaukitės naudingais patarimais:

  1. Kad ir kiek kišenpinigių duosite, būkite nuoseklūs. Nedidinkite kišenpinigių be reikalo, nesiekite bausmių atimdami juos. Tai neveiksminga.
  2. Nesiekite kišenpinigių su namų ruošos darbais. Vaikai turi išmokti, kad kai kuriuos darbus atlikti būtina nesitikint jokio atlygio. Be to, jei nuolat skirsite atlygį už namų ruošos darbus, vaikas gali jų neruošti vien todėl, kad jau bus susitaupęs tam tikrą pinigų sumą. Jei norite išmokyti, kad už darbą atlyginama, geriausia ant šaldytuvo pakabinti papildomų darbų (neįeinančių į pareigas) sąrašą su nustatytais atlygiais.
  3. Galite pradėti su savo atžala aptarti ir gaunamas sąskaitas. Nebūtina imti analizuoti visų iš karto, bet pravartu pakalbėti apie tas, kurios su vaiku tiesiogiai susijusios – pavyzdžiui, telefono.
  4. Visuomet kalbėkitės su savo vaikais apie finansus. Jei pastebėjote nesklandumų, skirkite laiko viskam išsiaiškinti.

Žinoma, vaikas yra vaikas, tad būkite jam atlaidesni. Greičiausiai jis padarys ne vieną klaidą, tačiau tėvai, apsiginklavę kantrybe, laimės – vaikas ilgainiui vis tiek supras, kaip turėtų elgtis su savo finansais. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp savo principų ir galimos pagalbos tuo metu, kai vaiko pinigai ims tirpti, o jis nežinos, ką daryti. Šiuo atveju vertingiausia – tiesiog patarti.

Naujausi įrašai