Atliekų rūšiavimas ir tinkamas tvarkymas yra labai svarbus, nes iš antrinių žaliavų gaminama produkcija pasižymi ne tik mažesniais kaštais, bet menkesne tarša gamtai bei ne taip sparčiai ir gausiai naudojami jos resursai. Kiekvieną dieną mokslininkai mus įspėja apie grėsmingai artėjantį globalinį atšilimą, vis dažniau pasakojama apie naujas išnykusias arba ties išnykimo riba atsidūrusias gyvūnų rūšis. O ką jau kalbėti apie gamtos krečiamus pokštus: cunamiai, uraganai, sausros, nepaprastai didelis temperatūros svyravimas. Tai žemė mums signalizuoja, kad atėjo laikas jai padėti, nebegalima naudoti jos išteklius tokiais greičiais ir kiekiais, kaip tai daroma buvo iki šiol. Būtent apie tai ir kalbame šiame Vivus Finance tinklaraščio įraše.
Vienas iš būdų padėti žemei – tai atsakingas atliekų tvarkymas. Ypatingai svarbu deramai tvarkytis su pavojingomis atliekomis. Tokiomis laikoma: galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, gyvsidabrio turintys termometrai, dažų bei skiediklių atliekos, elektroninė įranga. Šios atliekos turi kenksmingą poveikį aplinkai ir gyvūnams. Neretai jos, jei nėra išvežamos į sąvartynus – tiesiog užkasamos ar net deginamos.
Gyventojai dažnai susiduria su klausimu – kur dėti nebereikalingą buitinę įrangą. Pagal nuo 2006-ųjų metų įsigaliojusias Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykles, visi buitinės technikos ir elektronikos gamintojai, importuotojai bei atstovai, ne tik privalo klientus supažindinti su atliekų daroma žala, svarba jas rūšiuoti, bet drauge su specializuotomis atliekų tvarkymo įmonėmis turi pasirūpinti atliekų surinkimu iš gyventojų. Tad jums užtenka nueiti į prekybos centrą – ir jei atstovai patys neturės sąlygų priimti – nukreips jus į tą įmonę, kurioje jūs be vargo ir žalos aplinkai atsikratysite nebereikalinga įranga.
Iki 2013-ųjų metų galiojo įstatymas, kad jūsų nebenaudojamą techniką priimti gali ne kiekvienas prekybos centras. Buvo taikoma išlyga, kad konkretų prietaisą priimti įsipareigoja tik tie prekybos centrai, kuriuose prekiaujama analogiškas daiktais. Pavyzdžiui, jei būtumėte norėję atiduoti nenaudojamą šaldytuvą, galėtumėte kreiptis tik į tuos prekybos centrus, kuriuose jais prekiaujama. Tačiau ši išlyga yra panaikinta ir nuo šiol visą buitinę techniką privalo priimti kiekvienas prekybos centras.
O štai baterijas noriai priima dauguma didesnių ir mažesnių prekybos centrų. Kone kiekviename yra po dėžutę, į kurią bet kada galima atnešti ir įmesti nebenaudojamus elementus. Baterijas tinkamai tvarkyti yra itin svarbu, nes jos labai kenksmingos aplinkai. Nebenaudojamiems elementams atsidūrus sąvartyne ar bet kur kitur, nuo drėgmės, lietaus bei kitos sąveikos su gamta, ima į aplinką išsiskirti sunkieji toksiški metalai bei rūgštys, kurie užteršia orą, gruntą ir vandenį.
Ne mažiau rūpesčiu nei buitinė technika, sudaro ir klausimas kur dėti nebereikalingus baldus. Šiuo metu Lietuvoje yra įrengtos 82 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, jos yra kone visuose didžiuosiuose miestuose. Į šias aikšteles gyventojai gali nemokamai pristatyti nereikalingas atliekas, tokias kaip seni čiužiniai, įvairūs baldai, nebereikalingos statybinės medžiagos ar bei buities įrenginiai.
Visos surinktos atliekos perduodamos antrinės žaliavos supirkėjams, kurie jas vėl panaudoja. Antrinės žaliavos gali būti panaudojamos tiek energijai, tiek ir naujiems daiktams gaminti – tokiu būdu sutaupoma ne tik gamtos sąskaita, bet ir pačios įmonės jaučia finansinę naudą. Svarbu paminėti, kad bet koks daiktas, pagamintas ir perdirbtų žaliavų savo kokybe nenusileidžia iš pirminių žaliavų gamintiems. Tai yra itin dažnas mitas, kurio dažnas žmogus baiminasi.
Neretai mes įsigyjame naujus baldus tiesiog norėdami atsinaujinti interjerą, o buitinę techniką tam, kad namuose būtų tik naujausios ir moderniausios technologijos. Tada atlikusius, jau nebereikalingus daiktus, kurie dažnai yra geros būklės, galima paaukoti vargingiau gyvenantiems žmonėms. Internete galima rasti portalų, kuriose prašoma paaukoti įvairių daiktų, taip pat galima juos nugabenti į arčiausiai esantį „Caritą“ ar kitą labdaringa veikla užsiimančia organizaciją, o galbūt net kreiptis į savo miesto savivaldybę. Tokiu būdu, dar naudotinus daiktus perleisdami kitiems – taip pat prisidėsime ir prie gamtos saugojimo.
Į sąvartynus kiekvienais metais patenka daugiau kaip 3 milijonai tonų įvairių atliekų. O daugelį iš jų būtų galima panaudoti ir prikelti naujam gyvenimui, štai pavyzdžiui perdirbus vieną stiklinį butelį - galima pagaminti tiek energijos, kurios užtektų kompiuteriai veikti 25 minutes. O štai perdirbus 1 toną popieriaus – išsaugotume net 17 medžių, daugiau kaip 26 tūkstančius litrų vandens, ir energijos - viso to užtektų namo šildymui net 6 mėnesiams.
