Dėl vedybų sutarčių sudarymo vyrauja nevieninga nuomonė: vieni į jas žiūri, kaip į saugumo garantą, o kiti – kaip į nepasitikėjimą sutuoktiniu. Vis dėlto, vedybų sutartis, nurodanti sutuoktinių turtines pareigas ir teises – vis labiau populiarėjantis dokumentas. Todėl šios dienos tinklaraščio įraše apžvelgsime pagrindinius punktus, ką reikia žinoti apie vedybines sutartis.
Svarbu žinoti, kad Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek prieš vestuves, tiek ir jau susituokus. Prieš vestuves sudaroma sutartis yra vadinama ikivedybine ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. O po vedybų sudaroma sutartis (povedybinė) įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Povedybinė sutartis gali būti sudaroma susituokus bet kuriu metu, net ir daug metų santuokoje gyvenantys žmonės gali nuspręsti sudaryti tokio pobūdžio sutartį.
Pasirašydami vedybinę sutartį, sutuoktiniai nustato visas teise ir pareigas į savo esamą bei būsimą turtą. Galima nustatyti sąlygas, kaip bus tvarkomas bendras ar asmeninis turtas santuokos metu
Taip pat ši sutartis numato, kaip būtų padalinamas turimas santuokos nutraukimo atveju. Svarbu paminėti, kad vedybų sutarties paskirtis – nustatyti tik turtines teises ir pareigas. Neretai žmonės į šias sutartis nori įtraukti ir papildomų, ne su turtu susijusių punktų. Pavyzdžiui, į vedybų sutartį negali būti įtraukiamas susitarimas, su kuriuo iš tėvų liktų gyventi vaikai, nutraukus santuoką arba kokios būtų taikomos nuobaudos, jei vienas iš sutuoktinių būtų neištikimas.
Vedybų sutartis laikoma negaliojančia jei joje išdėstomos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, moralei ar viešajai tvarkai. Taip pat abu sutuoktiniai, bendru sutarimu, gali bet kada nutraukti šią sutartį arba pakeisti jos sąlygas.
Taip pat vedybų sutartis yra laikoma negaliojančia:
Vedybų sutartis yra skirta išskirtinai tik sutuoktinių turtui, vaikai į šią sutartį įtraukiami būti negali. Skyrybų atveju prioritetas yra skiriamas vaikų gerovei užtikrinti bei jų interesams ginti, todėl tiek gyvenamoji vieta, tiek išlaikymas, bendravimo dažnumas su tėvais ir visos kitos sąlygos sprendžiamos tik skyrybų metu, atsižvelgiant į tai, kuris iš tėvų gali jiems užtikrinti geresnes sąlygas. Iš anksto to numatyti galimybės nėra, todėl vedybų sutartyje šis klausimas negali būti sprendžiamas.
Vedybinė sutartis galioja tik patvirtinta notariškai bei įregistruota vedybinių sutarčių registre. Svarbu nepamiršti, kad tai tik dokumentas, nustatantis turtinį režimą, jokiu būdu ne nepasitikėjimo simbolis ar siekis pabloginti vieno iš sutuoktinio gyvenimo sąlygas šeimoje.
