Privalomasis sveikatos draudimas

Privalomasis sveikatos draudimas

Ar pamenate kada paskutinį kartą mokėjote už gydymą Lietuvoje? Turbūt nedaug kas pasakytų „taip“. Tačiau, išties, dauguma gyventojų ar bent jau visi dirbantys samdomą darbą, už gydymą, tikėtina, susimokėjo dar šį mėnesį, nors to gal ir nepastebėjo. Kaip? Per privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Pasidomėkime plačiau – kokios tai įmokos, kas jas moka, kokio jos dydžio?

Kas moka PSD įmokas?

Teoriškai, už sveikatos draudimą, vienu ar kitu būdu, turėtų mokėti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Dažnas to net nepastebi, mat samdomų darbuotojų ar dirbančiųjų pagal autorines sutartis, PSD įmokas apmoka darbdavys (žinoma, iš darbuotojo atlyginimo).

Iš ko finansuojamas PSD
PSD įmoka užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą

Kiti žmonės, dirbantys pagal individualios veiklos pažymas, verslo liudijimų turėtojai ar asmenys, kurių draudimo neapmoka darbdavys, draudžiasi savarankiškai, mokėdami „Sodrai“ nustatyto dydžio sumą. Taip pat, savomis lėšomis turėtų draustis ir bedarbiai, kurie viršijo 9 mėnesių limitą, kurio metu yra gaunamos bedarbio išmokos, o pats bedarbis draudžiamas valstybės sąskaita.

Kai kurie asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis, t.y. vaikai iki 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, pensininkai, socialinių pašalpų gavėjai, moterys esančios vaiko priežiūros ar gimdymo atostogose ir pan.

Kokio dydžio yra PSD įmoka?

PSD įmokos dydis Lietuvoje yra kintantis – jis priklauso nuo tuo metu galiojančios minimalios mėnesio algos dydžio ir sudaro 6,98%. Kadangi šiuo metu MMA yra 607 €, PSD įmoka yra 42,37 €.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2018-ųjų, įvedus vadinamąsias „Sodros grindis“, dirbant nepilną darbo laiką, pvz.: puse etato, darbdavys privalo sumokėti pilnas įmokas „Sodrai“, įskaitant ir PSD.

Kaip veikia PSD?

PSD įmokos, kaip ir paaiškina pavadinimas, yra privalomos. Jas turi mokėti kiekvienas Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo. Žinoma, dažniausiai Jums patiems mokėti nieko nereikia – tai padaro darbdavys arba pati valstybė.

Laiku nesumokėjus nustatytos įmokos, asmeniui pradeda kauptis PSD skola. Dar daugiau: jei nuspręstumėte apsilankyti gydymo įstaigoje, kuomet nesate susimokėjęs draudimo įmokos, Jums tektų papildomai atseikėti ir šiai įstaigai, kurioje buvote priimtas.

Kas turi savarankiškai mokėti PSD
Nedirbantys ir emigravę Lietuvos piliečiai turi patys mokėti PSD įmokas

Tai yra sukėlę nemenkai pasipiktinimo tarp emigrantų, kurie nėra deklaravę išvykimo iš Lietuvos – jiems buvo priskaičiuotos nemažos skolos už PSD. Laimei, pateikus įrodymus, jog PSD skolos skaičiavimo laikotarpiu asmuo buvo draustas kitoje šalyje – ši skola yra nurašoma.

Taip pat, ne vienam kyla klausimas: „O už ką aš turiu mokėti, jei nesirgau ir pas gydytojus nesilankiau?“ Žinoma, klausimas atrodo teisingas, tačiau privalu nepamiršti, kad gyvename visuomenėje, kurioje ne visi gyventojai išgali patys mokėti PSD įmokas. Kitaip tariant, už juos PSD sumoka valstybė, arba dar fundamentaliau – visi kiti žmonės, mokantys mokesčius. Tokiu atveju, neįgalieji, pensininkai, nepilnamečiai ir kiti, kurie, dėl suprantamų priežasčių, nedirba ar negali dirbti nelieka be sveikatos apsaugos.

Panaši praktika yra taikoma ir kitose Europos valstybėse. Tai mums atrodo įprasta, tačiau ne visas pasaulis naudojasi europietiškuoju modeliu. Pvz.: JAV neturi universalizuotos sveikatos apsaugos sistemos, ten sveikatos apsaugą teikia daug įvairių įmonių, tačiau, skirtingai nei skelbia rinkos dėsniai, kainos tik išaugo. Dėl šios priežasties JAV kyla nemažai debatų apie universalios sveikatos apsaugos sistemos įvedimą.

Gydymasis namų sąlygomis
Gydymasis namie ne visada gali būti efektingas

Vienas iš bet kokios sistemos efektyvumo ženklų – jos nepastebimumas. Taigi, galima teigti, kad PSD Lietuvoje veikia tikrai puikiai. Dabartinis modelis užtikrina paprastumą ir aiškumą. Už sąlyginai nedidelį mokestį, galime gauti aukštos kokybės medicinos paslaugas ne tik sau, bet ir savo vaikams, tėvams bei kitiems, kurie neišgali patys už tai susimokėti.