Ekonominis raštingumas Lietuvoje

Apie ekonominį raštingumą pastaraisiais metais kalbama daug ir garsiai. Vieni kalba, kad situacija šiuo klausimu sparčiai gerėja, kiti – kad vis dar esame ekonominio raštingumo duobėje. Tačiau nesvarbu kurią pusę palaikytume – ekonominis švietimas itin svarbus aspektas, kuris padėtų žmonėms išmokti sąmoningai tvarkyti savo finansus bei išvengti bent didžiosios dalies skolų.

Ekonominio raštingumo svarba

Ekonominis raštingumas itin reikšmingai  prisideda prie asmens ar šeimos finansinio stabilumo. Tik žinodamas kaip veikia ekonomikos dėsniai, žmogus galės prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios situacijos, priimti teisingus sprendimus, užtikrinančius jo ir jo šeimos gerovę bei galės labiau pasitikėti finansinėmis institucijomis, tokiomis kaip bankai arba greituosius kreditus teikiančios įmonės.

Ekonominio raštingumo svarba

Prireikus finansinės paramos ar paskolos – dažniausiai žmones pritraukia reklamos, įvairios taikomos akcijos bei mažesnės palūkanų kainos. Žinoma, tai svarbus aspektas, renkantis kurios įmonės paslaugomis planuojate pasinaudoti, tačiau svarbu būti susipažinusiems su šių bendrovių  veiklą reglamentuojančiais bent pagrindiniais  įstatymais, kad žinotumėte ar Jūsų pasirenkama įmonė (net ir siūlydama didelę nuolaidą), neteikia kreditų su pagal įstatymą per didelėmis palūkanomis.

Ekonominis raštingumas svarbus ne tik norint prisiimti finansinius įsipareigojimus – tai žinios, padėsiančios efektyviai planuoti šeimos biudžetą: kaip maksimaliai padidinti gaunamas pajams bei sumažinti išlaidas, kurios nėra būtinos ar reikalingos.

Ekonominio raštingumo ugdymas Lietuvoje

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija jau įvertino ekonominio raštingumo svarbą ir į mokyklinį ugdymą įtraukė ir ekonomikos pamokas, kurios padėtų šių žinių pagrindus ir lavintų moksleivių  polinkį į verslumą. Šie suteikiamų žinių pagrindai padeda moksleiviams išsiugdyti gyvenime itin praversiančius įgūdžius. Jaunimas dar mokyklos suole turi galimybę įgyti bazines žinias, kaip elgtis su savo finansais, prisiimti atsakomybę už savo finansinius sprendimus bei prisitaikyti vykstant ekonomikos pokyčiams, kurie yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.

Ekonominio raštingumo ugdymas Lietuvoje

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kam gi mokyklinukui „sukti“ galvą tokiais dalykais, kaip finansinis raštingumas, kai jis pats jokių sprendimų nepriima, o atsakomybė už jį tenka tėvams. Vis dėlto nepamirškime, kad tas mokyklinukas ne taip jau ilgai trukus baigs mokyklą, išvyks studijuoti į kitą miestą, kur savo finansus (tėvų duodamus kišenpinigius ar stipendiją) turės valdyti pats. Turėdamas žinių  pagrindus bei gebėjimą improvizuoti, jis sugebės tinkamai suplanuoti savo pajamas ir išlaidas bei  sugebės pragyventi taip, kad mėnesio pabaigoje nereikėtų kreiptis į savo tėvus dėl papildomos paramos.

Kaip pagerinti ekonominio raštingumo žinias

Švietimo ministerija atsižvelgė į poreikį ugdyti vaikų finansinį raštingumą, o  ką daryti, jei mokyklos durys užvertos dar prieš kelis dešimtmečius, o štai bendrų ekonomikos žinių stygių jaučiate? Nesijaudinkite, tinkamus įgūdžius galima išsiugdyti ir savarankiškai: pradėkite registruoti savo pajamas bei išlaidas, prieš prisiimdami net patį menkiausią finansinį įsipareigojimą – gerai įvertinkite sprendimą, susipažinkite su visomis sąlygomis bei sutartimis. Jei jaučiatės netikri dėl savo sprendimų – nesigėdykite ir konsultuotis su finansų ekspertais. Tokio pobūdžio net ir vienkartinė konsultacija gali Jums suteikti naudingų žinių, kurios pravers ir vėliau, priimant kitus finansinius sprendimus.

Kaip pagerinti ekonominio raštingumo žinias

Taip pat šiuo metu  leidžiama itin daug su ekonomika susijusių knygų, žurnalų, internetinių tinklaraščių, radijo ir televizijos laidų, tad reikia tik noro, skirti šiek tiek laiko ir Jūsų žinių spragos bus kaip mat užpildytos.